Trakų Vytauto Didžiojo giminazijos muziejus
Gimnazijos švenčių akimirkos
M
uziejaus istorija
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos muziejų 1985 metais įkūrė mokytoja Elena Štopienė. Pirmosios muziejaus patalpos buvo dabartiniame inžinieriaus kabinete. Muziejus greitai plėtėsi ir jau nuo 1991 metų buvo perkeltas į didesnes patalpas IV aukšte, ten jis yra ir dabar. Nuo 1996 metų muziejui pradeda vadovauti istorijos mokytoja Gražina Sokolinskienė. Dabar muziejui vadovauja Daiva Janutaitienė. Mokyklos muziejus turi tris pagrindinius skyrius.
Lietuvos ir gimnazijos vėliava
Gimnazijos abiturientų simboliniai medaliai
S
kyriai
Pirmasis skyrius — numizmatika
Antrasis skyrius — mokyklos istorija
Trečiasis skyrius — etnografinis
Šiame skyriuje 1108 eksponatai, iš jų 208 banknotai ir 900 monetų. Patys seniausi Jono Kazimiero laikų pinigėliai. Čia galima rasti XIX-XXI a. Rusijos pinigų, buvusių socialistinių šalių, Egipto, Turkijos, Italijos, Salvadoro, Irako ir kt. šalių valiutos pavyzdžių.
Trakai kartu su Vilniaus kraštu priklausė Lenkijai, todėl istorijai studijuoti muziejuje yra Lenkijos kronų, galima susipažinti su įvestų zlotų kaita. Europos Sąjungos šalims įsivedus eurą, skiriasi monetų reversas, todėl renkamos ir jos.
Muziejuje surinkta medžiaga apie Lietuvos pinigų kaitą nuo ilgųjų iki dabartinių litų.
Istorija prasideda nuo 1409 metų. Čia galima rasti medžiagos apie neformalųjį ugdymą, pamokinį darbą, moksleivius bei gimnazijoje dirbančius ir dirbusius mokytojus. Muziejuje saugomas gimnazijos metraštis.
Mokytoja Daiva Janutaitienė su mokiniais surinko medžiagą apie vietą, kurioje dabar stovi naujasis gimnazijos pastatas. Atskira ekspozicijos dalis skirta Gintarui Žaguniui, žuvusiam pasienio užkardoje.
Paruoštos tokios edukacinės programos:
-
Pažinkime gimtąjį miestą,
-
Trakų gimnazijos istorija,
-
Karaimų takais.
Čia saugoma daugiausia eksponatų. Muziejus suteikia lankytojams žinių apie linus ir jų perdirbimą. Juk linas jau nuo 2000 m. pr. Kr. rengė ir puošė mūsų protėvius baltus. Muziejuje surinkta medžiaga apie tai, kaip mūsų krašte linai buvo mirkomi, klojami, brukami. Eksponuojamos linų šukavimui naudotos medinės, geležinės, o pašukėlėms ežio kailio šukos. Galima susipažinti, kaip buvo verpiama ir audžiama, kokios kokybės linų pluoštas buvo naudojamas pančiams vyti, takams austi, o kas keliaudavo į kraičio skrynias ir laukdavo 15 metų, kol įgis melsvą atspalvį, kad galima būtų suverpti ir išausti rankšluosčius, rūbų medžiagą.
Taip pat šiame skyriuje pristatoma valstiečių buitis: eksponuojami lyginimo kočėlai, angliniai lygintuvai, lempos. Galima pamatyti, kaip atrodo bezmėnai, geldos, sviestamušiai, kavamalės, kuriomis maldavo gilių arba kepintų miežių kavą. Muziejuje yra įvairių spąstų pelėms, kurmiams gaudyti. Įdomi mokinuko kuprinė, pagaminta iš kartono. Muziejuje yra I ir II pasaulinių karų metu naudotų ginklų pavyzdžių. Gausi senosios literatūros kolekcija. Čia galima rasti XVIII a. maldaknygę, spaudos draudimo laikotarpiu Tilžėje spausdintą ir knygnešių į Lietuvą atneštą knygą, 1882 m. Kazanėje imperatoriaus leidimu išleistas Juškų surinktas lietuvių liaudies dainas, tarpukario mokyklų vadovėlius, žurnalus, grožinės literatūros kūrinius.